BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

working and independent woman

Ojojojojoj. Jau vakar labai norėjau parašyti. Bet buvo visiškas out‘as.

 

Bet kaip visada pradėsiu nuo pradžių. Penktadienį buvo
paskutinė pamoka su viena mūsų dėstytojų. Tai mes jai padovanojom gėlių
milžinišką puokštę ir už tai, kad ji visokių kiniškų dainų mus primokė, tai
padainavom jai. Tiksliau ne mes visi. Ir ne kiniškas dainas. Dainavo Benjaminas
ir Pjeras. Jie atsinešė gitaras ir labai super pagrojo. Viena daina buvo tokia
kažkokia labai jau įdomi. Jie perkūrė jos žodžius. Ir dabar vietoj priedainio
buvo visų grupės merginų vardai. Kadangi tų merginų mūsų klasėje tik 4, tai
jiems buvo sunku surimuoti visų vardus. Prancūzių vardai daug maž rimuojasi. O
mano nei šio nei to. Tai iš Jogilės patapau Jogilyn. Nufilmavom visa šitą
epizodą. Tai kai gausiu visą medžiagą, pabandysiu čia įkelti, kad patys
galėtumėte pamatyti. Žodžiu paskaitose smagiai pasibuvom. Ruošėmės egzaminam
vadinasi.

O paskui paskui. Aš turėjau šiaušti į savo naująjį darbą.
Pirma bandomoji diena. Bet esmė ta, kad vakarą prieš tai Paisa mane pavaišino
kažkokiais mongoliškais skanumynais, kurių jai tėvai į siuntinį pridėjo. Tas
skanumynas tipo tikras tradicinis mongoliškas. Skonis kaip saldžiai rūgščios
džiovintos varškės į tokius gniužuliukus suspaustos. Skamba gal ir nelabai
skaniai. Bet ištikro tai visai nieko. Nu ir prasidėjo man smagumas prisiragavus
tos navatnos varškės. Kaip brolius pasakytų, skrandis pradėjo kalatotis.
Paradoksas, nuo kiniško maisto nieko nebuvo. Truputi paragavau mongoliško ir
kaput. Labai jau maloniai bloga buvo. Ir kitą diena dar sėdint paskaitose man
ten skrandis viduje maskatavosi ir visokius skausminius signalus apie
mongoliškus gardumynus siuntė. Tai į savo darbo pirmą dieną ėjau visa biški
perbalusi, „gerai nusiteikusi“ ir dantukus sukandusi. Bet paskui po gana
įtemptos darbo dienos anglų kalbos mokyklėlėje, viena mokinė jau klausė:
„teacher, why are you so red?“.

Woof kaip pamačiau tuos vaikus. Tikri mažieji hyperaktyvūs
monstrai. Rėkia, bėgioja, visur maišosi. Aišku per pamoka aš juos sudrausminau.
Bo man kažkaip nepatinka toks bardakas. Tai paskui stebėjusios pamoka mokytojos
sakė, kad nereik jų draust. Jie turi natūraliai jaustis. Nu ir gerai. Tegul
žvygauja, man tai kas. Bet paskui tegul nesiskundžia, kad tokiom sąlygom
auklėti išaugs blogais komunistais.

Tai aš ten toj mokykloj prasimaliau nuo trečios valandos
iki pusės septynių. Buvo momentų, kai maniau, viskas, kapiec, niekas čia manęs
nepriims. Bet priėmė. Iš pradžių dviejų savaičių bandomajam laikotarpiui už
kurį mokės, o paskui žiūrėsim. Šiaip jei viskas gerai. Ir viskas pagal planą,
tai dirbdama tą darbą būsiu turtinga. Ne, ištikro tai nieko nebepasakosiu.
Bijau džiaugtis. Esu prietaringa lietuvė, paskui dar kas nutiks…

Dirbsiu penktadieniais popiet, šeštadieniais ir
sekmadieniais. Pagal visą grafiką matau, kad bus gana įtemptas laikas. Bet
viską suderinsiu. Va tik šita savaitė mirtina. Darbas, egzaminai ir dar
kalbėjimo konkursas, o dar kaip tyčia visi visur kviečia. O ir kalbos mintinai
dar nemoku. O iki pirmadienio jau reik. Būsiu robotukas.

Paisa žiūri į mane kaip į kažkokią nenormalią. Kas čia per
čiūdai kad dirbt užsimaniau. O šiaip tai tragikomiška situacija buvo man su ja.
Kai ruošiausi eiti į darbą, tai ji su kitom mongolėm mūsų kambaryje rūkytą
naminę dešrą kapojo.Oj prigužėjo svečių kai užuodė, kad pas Paisą siuntinys
parėjo. O man vien nuo tos dešros kvapo bloga darosi. Jos man siūlo. Aš jom
aiškinu, kad net negaliu žiūrėt į tą mėsą su savo supykusiu skrandžiu. Grįžtu
iš darbo, o jos vis dar valgo tą dešrą. Tik dabar dar kažkokių konservų
prisidėliojusios. Maniau kad nuo kvapinės bombos mano skrandis iššoks laukan.
Tai išėjau į vieną kavinukę pavakarieniauti, ir, kaip man įprasta užvalgyti
žolės. Nuo kurios kvapo ir skonio nebūna bloga. Aš pasidariau žolėm varomas
aparatas. Nes nuo kitokio maisto kaip jau patyriau maloniai bloga būna.

Šiaip dar labai juokinga. Kartais kai įeinu į kokį pastatą
ar parduotuvę vis girdžiu: laowai lai le. Čia reiškia užsienietis atėjo.
Ankščiau nesuprasdavau, tai neatkreipdavau dėmesio. O dabar tai juokas ima. Jie
tai nežino, kad suprantu, o kiniškai aptarinėja mane kaip vaikštančią piniginę.

Gerai. Dabar varau jau. Reik dar tryputuką pasiruošti
pamokoms šios dienos. O paskui kažkokiu mistiniu ar dar kokiu būdu turėsiu
kalba išsimokinti… nebežinau kuo čia po šios savaitės patapsiu batman‘u ar
supermenu.

 

Pirmadienis.

 

Ech. Nežinau, kaip čia buvo, kad šeštadienį pritrūko jėgų
įkelti viską čia į blogą. Buvau biški nusikalusi. Ir sekmadienį buvau
nusikalusi. Nors šiaip pajamus tas darbas nėra sunkus. Bet kai susideda dar ir
kitokios pareigos tai visai taip ir karšta pasidaro. Bet šiandien jau
išsilaikiau du egzaminus, rytoj dar viena išsilaikysiu ir tada ketvirtadieni
bus paskutinis. Šiandien dar išmokau daugiu nei puse savo kalbos mintinai. Tai
reikalai pamažu juda į priekį.

Aišku abydna kad kai savaitgalį draugai kvietė į vakarėlį,
tiksliau du vakarėlius, tai turėjau atsisakyti. Nors smagumo ir su savo naujais
mokiniais apturėjau. Ištikro dauguma kinų vaikų labai mieli. Priešingai nei
suaugusieji. Pavyzdžiui vienas berniukas iš šešiamečių grupės į betkokį mano
užduotą klausimą atsakydavo: „hm…maybe it‘s a horse“ nesvarbu, kad pavyzdžiui
klausdavau apie Present Simple tense, apie metų laikus ar dar belenką. O kitos
grupės berniukas visą laiką labai reiškėsi pamokos metu. Toks šnekus, aktyvus
ir t.t. gale pamokos turėjau paklausinėti juos apie personality. O jis man ir
sako: I‘ am very shy. Nors, kad jis shy nei pro kur nešviečia. O svarbiausia,
kad jis supranta žodžio reikšmę, bet vis tiek mano, kad yra drovus. Ir dar
milijonai pokštų su tais vaikais nutiko.

Sekmadienį po pamokos žiūrau kažkoks dėdė į klasę
atlinguoja. Pasirodo jis mokyklos savininkas ir panoro susipažini su nauja
mokitojyte. Nu aišku aš labai jau mandagiai pasisveikinau. O paskui girdžiu
kaip jis kitom kinėm mokytojom sako, kad aš labai jau graži. Nors sekmadienio
rytą tikrai tokia nebuvau. Nulis make-up ir nulis jogiliško džiugesio. Bet jei
jis jau taip mano tai labai gerai. Gal tikrai po kitos savaitės pasirašysim
sutartį ir nuolat dirbsiu toje mokykloje.

Kai sekmadieni vakarą parsiridenau namo, buvau maloniai
nustebinta. Prie bendrabučio laukujų durų pristatyta kalėdinių ir ne tik
vazoninių gėlių. Daug. Visos tokios ryškios, gražios. O šalia esančiame gėrimų
aparate atsirado naujų pasirinkimų: karšta kava, karšta arbata arba karštas
pienas. Tai kažkaip maloniai nuteikė. Nors oras Kalėdomis nekvepia. Bet jau
pamažu justi šventinė nuotaika.

Taigi. Taip ir bėga laikas. Nespėju net apsidaryti. Dabar
sukuosi kaip rate. Ir labai gaila, kad nebegaliu parašyti dažniau. Ne tik dėl
laiko stokos. Blogiausia tai, kad jau pripratau prie šitos vietos ir
nebepastebiu keistų įdomių dalykų, kuriuos būtų verta aprašyti. O jie vis dar
vyksta. Be to šiandien kai mėginau prisiminti, kelinta diena kaip aš
Šanchajuje- niekaip nebegalėjau. Net nebegalėjau prisiminti kelinta savaitė. O
ankščiau viską puikiai žinojau. Regis dar vakar žinojau tikslų dienų skaičių.

Tai tiek. Tikiuosi po šios košmariškos egzaminų savaitės ir
to nesveikėliško konkurso galėsiu vėl atsimerkti ir pasižvalgyti po Šanchajų,
susitikti su žmonėmis, su kuriais jau kuris laikas nesimačiau.

O dabar labanaktis. Ką tik pamačiau, kad jau pusė pirmos
nakties. Taigi kaip ir metas pasnaust.

Rodyk draugams

Komentarai (4)

  1. vetros:

    galetum isleisti knygele " Lietuvaites gyvenimo ypatumai Kinijoje" . Zavu.

  2. Vetra:

    As visai rimtai, jeigu gerai suredagavus, dar si bei ta pridejus, tai visai neblogos apybraizos iseitu. Skaityti labai idomu, nes tekstai pakankami gyvi ir emocionalus.

  3. shiny:

    darboholike ((: ziurek nepersistenk su tais darbais ir mokslais

    beje, gal tu ir rasei kada bet as jau nebeatsimenu - kiek laiko tu toj kinijoj gyvensi?

  4. Labutis!:

    Labutis, Jogilyte! Labai aciu uz tavo rasyma, taip faina paskaityti, suzinoti ir pasijuokti is kulturiniu skirtumu :) Linkime tau begalines sekmes, istvermes ir kantrybes moksle ir be abejo naujame darbe :) Ikiukas! Linkejimai nuo musu visu triju! Ausra J.

Rašyti komentarą