BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

wo ting pu tong

你们好,

 

taigi taigi. Mes ir vėl pas mus. Ech, turiu pora naujienų
papasakoti.

Egzaminams jau kaput. Išsilaikiau visus. Liko tik tas
competition.

Taigi. Trečiadienį turėjom naują dėstytoją. Mano dideliam
džiaugsmui po paskaitos ji priėjo ir pasakė, kad mano tarimas labai geras. Kaip
tikros kinės. Ot pokštininkė ta dėstytoja. Nors jei kasnors, dieną prieš tai,
keturias valandas paskaitytų vieną kalbą, tikriausiai irgi turėtų nebloga
tarimą. Šiaip ar taip malonu. O ir pati dėstytoja fenomenas. Šneka prancūziškai
(be akcento, prancūzai juokauja, kad ji šneka geriau nei jie) ir angliškai
labai gerai šneka. Ir šiaip labai fainiai paskaitas veda. Tikrai tokia super
mokytoja.

Taigi po visų egzaminų buvau susitarusi su feministe,
toliau ja vadinsiu Ping, nes toks ir yra jos vardas, varyti į parodą. Buvo iš
Amsterdamo atgabenta ekspozicija, plius nemažai nuolatinių ekspozicijų. Taigi
matėm truputį Gojos, Rubenso, Rembranto ir dar kitų baroko bei renesanso
tapytojų. Įdomu buvo. Kad labai sužavėtų tai nesužavėjo, barokas ir renesansas
nėra mano mėgstamiausi tapyboje. Bet vis prasiblaškymas. Be to apžiūrėjom
keletą Kinijos meno darbų. Fainiai, kad Ping man visko pripasakojo, paaiškino
ir t.t. paskui nuvažiavome į italų restoraną. Juokinga, kad dar nežinodama, kad
būtent itališkai valgysime, tą dien pagalvojau, jog labai norėčiau kokių
ravijolių ar rizoto… ir vualia. Aišku kai užsisakiau rizoto ir jį atnešė, tai
jo skonis buvo tiesiog kaip paprastų ryžių, nieko bendro su Italija. Ne bet
bent jau restorano aplinka buvo nerealiai jauki ir itališka. O be to su Ping
prisišnekėjom. Apie viską, kultūrinius skirtumus, mergaičių auklėjimo ypatumus Kinijoje,
kiną. Sakė ji žino vieną vietelę, kur pardavinėja labai išskirtinius filmus.
Alternatyvusis kinas ir panašiai. Valio valio ir man parodys tą krautuvėlę. Čia
Kinijoje iš vis nerealu su tuo kinu. Gatvėje ant kiekvieno kampo pardavinėja
dvd. Visi dvd kainuoja 5 juanius. Tai padalinkit iš trijų ir turėsit litais.
Gali nusipirkti kokių tik nori filmų. Nusipirkau visą kolekciją Almodovaro
filmų, visą kolekciją filmų su Audrey Hepburn. Ir da negalas. Kai peržiūrėsi
ušitus pirksiu dar. Dar.

Pasibuvus, papietavus ir prisipliurpus sugalvojau, kad jau
metas namo. Ping man nurodė kuria kryptimi eiti. Sakė, kad už dešimt minučių
tikrai prieisiu univerą savo. Nu man kažkaip vidinis balsas sakė, kad reik eiti
į priešingą pusę. Nu bet kas čia vietinis, ji ar aš. Tai aišku ir patrukiau
nurodyta kryptimi. Ėjau ėjau. Žiūriu tik pokšt man prieš akis pagrindiniai
univero pastatai, kas nelygų mano pasažo pastatams. Nu jo susipainiojo Ping.
Svarbiausia, kad metro šalia nėra. Kurie autai parvežtų namo nežinau… nu ką,
galvoju reiks jamt taksi. Tik netikėtai prisiminiau, kad Šanchajuje dar yra
vena neišbandyta atrakcija. Vadinasi motordrivers. Jie su savo motociklais
pametėja tave kur reikia. Tas pats kaip taksi, tik ne mašina. Mamy,
nesijaudink. Saugu. Vienintelis nepatogumas buvo tas, kad šalmo sagtelė
surūdijusi. Nusitvėriau vieną motordriverį. Fainiai su motociklu per Šanchajų
važiuoti. Kai jau atsidūrėme ten kur reik. Tas vairuotojas ir sako man: „dešimt
juanių“. Nu o man kažkotai smegenys susisuko. Stoviu ir sakau: „ wo ting pu
dong“. Kas reiškia, kad nesuprantu. Jis apvažiuoja aplink mane ratą ir vėl
pakartoją kainą. Dar ir parodo. O aš išsišiepusi savo varau: „wo ting pu tong“.
Taip vargšelis apie mane penkis ratus apvažiavo. Susinervino ir sako:“ viską tu
supranti, aš žinau, kad supranti“. O man vienodai šviečia…aš savo varau: „wo
ting pu dong“. Aišku, jei nebūčiau buvusi prie univero vartų, kur stovi
apsauga, gal ir nebūčiau buvusi tokia įžuli. Galiausiai vairuotojas pradėjo
juoktis, numojo ranka ir nuvažiavo. Taip ir parsiradau namo už dyką. Sakiau
šitą triuką dar kada reiks pabandyti.

Šiandien per vieną paskaitą žiūrėjom kinų filmą. Kuris buvo
apdovanotas ir šiaip tipo labai geras. Viskas buvo kiniškai su angliškais
subtitrais. Pati istorija tai tokia so so. Labai jau kiniška. Meilės istorija.
Skirtingi socialiniai sluoksniai, neįmanoma meilė, o jį dar ir į karą pajama.
Bet esmė ta, kad mane sužavėjo to filmo detalės. Nesu specialistė, bet atrodo,
kad viskas nufilmuota tiesiog tobulai. Labai daug visokių simbolių, kontrastų,
garsų, neįprastų kompozicijų, daiktų parodymo iš neįprastų kampų. Žodžiu tirai
patiko. Kai suprasiu pavadinmą parašysiu ir čia. Gal įmanoma ta filmą
atsisiusti ir Lietuvoje.

Dar norėjau daug papasakoti visokių dalykėlių, bet jaučiu,
kad arba einu miegot arba einu miegot. Rags. Šiandien prisidūzgiau. Vienas
vaikas per pamoką į šnerves prisikišo pieštukų ir į ausis prisikišo pieštukų ir
dar į burną. Rašiau sau ant lentos ir nesupratau, ko visi juokiasi. Atsisuku,
žiūriu tas jaunoji kinijos ateitis HB prisikaišiojęs, kur tik lenda. Kai koks
vampyras atrodė. Nesusilaikiau ir aš pradėjau juoktis.

Labos. Ryt tikiuosi bus daugiau laiko ir jėgų tai
parašysiu. Bet nepažadu.

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. Anonymous:

    Jooo, prancuzai - tai ne kokie smirdantys lietuvaiciai

Rašyti komentarą