BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prasidejo agzminai

你们好,

taigi rašau iš rudenėjančio Šanchajaus, Zhongshanbei yi
gatvės, 369. Sėdžiu tokioje stiklinėje terasoje ant pintų kėdžių, kurios
paminkštintos pagalvėlėmis. Netikėtai radau šitą vietą. Tiksliau visada ją
matydavau eidama į paskaitas, bet net neįsivaizdavau kaip čia patekti. Nes
pagal idėja, šita terasa antrame aukšte, bet įėjimo iš antro aukšto nėra.
Pasirodo įėjimas iš trečiojo aukšto sraigtiniais laiptais žemyn. Čia ideali
vieta mokytis arba šiaip pasėdėti. Tylu, ramu, pro milžiniškas stiklines sienas
gali stebėti aplinką. Tik gaila, kad nėra rozetės ir nepagaunu wirelesso.
Tiksliau pagaunu, bet su kodu. Nu nesvarbu.

Dabar rečiau
rašiau nes prasidėjo įtemptas laikas. Kita savaite midterm egzaminai. Patikrins
viską ką išmokom. O man dvigubas krūvis. Nes panašiu laiku turėsiu savo
competition. Dėl įdomumo pridedu savo kalbą. Ji hieroglifais ir tikriausiai
nieko nesuprasit. Bet bent jau turėsit vaizdą, kaip aš mokausi. Čia kažkur
penkių minučių ilgio tekstas. Jau moku beveik visus hieroglifus iš čia. Dėstytoja
vis delsė man atsiųsti ištaisytą variantą. Iš pradžių rodė savo visokiem
draugam, o dabar kažkam iš mūsų fakulteto direktorių. Visi nusprendė, kad
kažkaip nerealu, kad aš pradedančioji parašiau tokį tekstą. Ir kad man jis per
sunkus išmokti. Ir t.t. bet kadangi aš iš nerealios šalies, kurios žmonių jie
dar nepažįsta, tai sugalvojo, kad reikia padaryti eksperimentą ir pasižiūrėti,
kaip aš sugebėsiu tą kalbą prieš auditoriją pasakyti. Visiem labai patiko
turinys. Todėl dabar žilstu, žaliuoju ir mėlynuoju ir dar visaip kaip –uoju.
Bėda tame, kad tokį tekstą galiu sau parašyti prie kompiuteriuko ir žodyno
atsisėdus. Bet labai sudėtinga man jį pasakyti garsiai. Tas tarimas ir tie
tonai tikrai žudantys. Nusprendžiau, kad su mano smegenimis ne viskas tvarkoje.
Gal kokie pusrutuliai vietomis sukeisti. Nes man lengva išmokti hieroglifus,
lengviau nei pinjiną. O viską pasakyti tikrai sunku. O kitiem studentams-
atvirkščiai. Hieroglifai jiems mirtis. Dabar vis stengiuosi pasižiūrėti kinišką
televiziją. Kai eina kiniški titrai, tai galiu suprasti apie ką kalbama, nu bet
jei nežiūriu į titrus tai tik viena kitą žodį pagaunu. Nors pagal titrus tai aš 
turėčiau daugumą išgirstų žodžių suprasti. Tikrai nesveikėlė
esu.

Šiaip kalbant
apie nesveikėlius….tokią įdomią studiją padariau per kaikurias nuobodžias
paskaitas. Ir galiu pasakyti, kad protingi žmonės turi kažkokių psichologinių
problemų. Pavyzdžiui genijus mongolas. Jis niekada niekada nežiūri į akis. Ką
ten į akis, net į veidą nežiūri. Visada susigūžęs. Tyliai kalba. Jei jaučiasi
nejaukiai užsideda ausines arba išeina iš klasės. Žodžiu bijo žmonių. Tada
Aleksas. Jis biški geresnis variantas. Su juo įdomu pakalbėti. Jis
komunikabilus ir bla bla bla. Bet kai jis sėdi visada judina vieną koją. Tarsi
norėtų į tualetą. Kai paklausiau, ko nervinasi, tai atsakė, kad nesinervina,
tiesiog visada krutina vieną koją. Ir dar jis kai mano, kad niekas negirdi ir
nemato švilpauja Mocartą. Stebėtinai gerai. Tikrai. Pirmą kartą girdėjau, kad
kas taip švilpautų. Viena kartą kai nuėjau į valgyklą ne piko metu. Aptikau jį
ten. Tai prisijungiau kartu pietauti. Sužinojau, kad jo tėvai labai griežti,
kad jį myli visi kinų vaikai, bet jis neturi kinų draugų. Kad 8 metus pūtė
fleitą. Kad jo močiutė buvo labai griežta ir neišleisdavo jo tėčio išeiti už
sodo ribų, kad jis pakeičia šalį, kai nusibosta viena aplinka, nes jaučia
nuolatinį poreikį viską pradėti iš naujo. Ir dar jis šiaip kažkokių nervingų
judesių ir amžiais iš nuovargio išvarvėjusiomis akimis. Arba korėjiečiai. Jie
labai protingi. Nu bet net nepradėsi jų pričiūdų aprašinėti. Arba Amandin. Ji
mokosi geriausiais pažymiais. Bet irgi nereali prietranka. O Arnaud pastoviai
kramto nagus. Bet svarbiausiai, kad kažkai garsiai, kaip koks žiurkėnas. Ir visai
to nesigėdina. Visi nesveiki. Visi kas gerai mokosi. Išvis, pagalvojau, kad iš
čia esančių studentų būtų galima sudaryti cirko trupę. Tai ne kokios pilkos
pelytės iš mano VU ekofako. Jei ir mokslo žiurkės, tai labai, taip sakant,
ekskliuzyvinės.

Mūsų viena
dėstytoja dėl neaiškių priežasčių po egzaminų išeina iš universiteto. Tai labai
liūdi, kad reiks mus palikti. Nes tipo mūsų grupė faina. Tai prie mūsų
pratinasi kita dėstytoja. Šiandien ji priėjo ir paklausė iš kur esu.
Pasisakiau. Tai ji sako: „aaa…tai jūs kalbate ten visi rusiškai“. Aš taip jai
atsakiau, kad kitą syki sutikus lietuvį, jai klausimas nebekils kokia kalba
šnekame.

Dar prisiminiau
vieną pokštą. Kai važiavau į teatrą, tai truputį per anksti atsiradau PuDong.
Kadangi turėjau laisvo laiko tai pasivaikščiojau aplinkui. Šalia įėjimo į
Oriental Pearl Toweri pamačiau didelę grupę žmonių. Visi tokie per
keturiasdešimt. Sustatyti po du, vos ne už rankučių susikabinę. Kaip
pirmokėliai mokykloje. O vienas viršininkas su garsiakalbiu vaikšto aplinkui ir
reguliuoja, kad visi gražiai stovėtų. Komedija kažkokia.

Dar vienas
nacionalinis kinų ypatumas. Kad jie neturi problemų į gatvę išeiti su pižama.
Labai daug gali pamatyti tokių pižamuotų ryte arba vakare. O jei savaitgalis,
tai ir vidurdieni. Su pižama eina į parduotuvę, pavedžioti šunį, kurie mano kad
jų pižamos gražios tai ir į kokią kavinukę taip apsirėdę užsuka papusryčiauti. O
pižamos labai jau juokingos. Kaip taisyklė flanelinės, ryškios spalvos, arba iš
bėdos šviesiai rožinės. Pageidautina su visokiais snoop dog‘ais, Hello Kitty ir
dar kitais nacionaliniais animacinių filmukų didvyriais.

Gal šita gaida
ir baigsiu. Nes akys išvarvės nuo kompo. Oj nekenčiu šito aparato. Ir šiaip
milijonai darbų laukia. Tad sėkmės. Ir linkėjimai.

 

p.s. Jei hieroglifų
nerodo, reikia įsijungti šį bei tą Control Panelyje.

 

Jogile

现在,世界变得越来越 小了。我们可以去任何想去的地方。今天你在欧洲,明天你就可能在亚洲。乘飞机只需12小时就可以到达你的目的地。

但是,对于才19岁的女生来说,却不是那么容易。 八月,我有了一张从“维尔纽斯”到上海的机票。我想学习汉语,而中国就是学习汉语最好的地方。当班机到了浦东机场的时候,我终于实现了我的梦想。那个时候,我觉得自己在做梦,上海所有的东西都和我的国家不一样。

上海是一个大都市,这里的人口是我们国家人口的六倍多。在这里,有很高的大楼,有拥挤的道路和嘈杂的人群,我觉得自己突然变得很小。在上海财经大学,我是唯一的立陶宛人。由于远离了家人,远离了熟悉的生活环境,远离了我的朋友和工作,在第一个星期里, 我很想回家。不同的学校制度和社会规则,对于我是那么的陌生。虽然从童年开始,我去过好多地方,但是上海对我来说是一个崭新的大挑战。

时间过得很快,我除了学会怎么生存,没有别的选择。我认识了很多来自世界不同国家的朋友,他们教了我一个新的方法,那就是,在中国,我应该要了解不同国家的文化差异,既来之则安之。这样,在学习这些文化的过程中,我才能享受这个令人惊奇的国家所拥有的美丽。

所以,我努力让自己平静下来。带着地图,我走在上海的街道,笑着面对我身边的每个人。我尽量记住街道的所有细节,比如空气的味道, 大厦, 雕塑, 小便利店等等。夜晚,当我一个人在咖啡馆,我可以看到窗外的霓虹闪烁。我努力融入人群中,努力寻找属于我自己的上海,我从不同的角度来观察这个可爱的,多元化的大都市。

在自己的刻苦努力老师的热心帮助下,我慢慢认识到,我可以跟越来越多的朋友交流。更让我高兴的是,我可以用汉语讨价还价,我可以用汉语告诉出租车司机我想要去的地方,同时和他谈论我们国家的一些情况。当然,我知道这样还不够,但是我相信在老师的帮助和自己的努力下,一年以后,我的汉语会说得很好。

现在,我参加了一个学生社团,在那里我认识了很多中国朋友,并向他们学习。同时,我也加入了一个国际旅行者平台,在那里我找到一些跟我志同道合的外国朋友,和他们一起,让我更加了解了上海,我不再孤独。您知道吗?不久前,我的家人和朋友打电话问我什么感觉,我的回答是:“我想,我爱上了上海!”

                           

 

                           

 

Rodyk draugams

Komentarai (4)

  1. puikioji:

    būtų labai įdomu ir lietuvišku alfabetu kalbos turinį sužinoti :) na, bent maždaug…

  2. JogileJ:

    hmm. lietuvisko varianto neturiu. ir tiesa pasakius labai nera laiko ji perrasyti lietuviskai. bet turinio esme ta, kad kai atvaziavau i sanchaju,, mane stebuno jo didumas, gigantiskumas, zmoniu kultuta ir viskas viskas.ir kad pirma savaite norejau susipakuot ir siausti namo. ir tada aprasinejau, kaip pamazu prisijaukinau ta sanchaju. kaip su zemelapiu maklinedavau gatvemis, kaip stengdavausi isiminti gatviu kvapus, vaizdus, namu detales, mazas krautuveles. kaip vakarais sededavau jaukiose kavinukese, gerdavau kava ir pro langus stebedavau neonines reklamas ir mases zmoniu. kaip susiradau nauju draugu. ir kaip ismokau pagrindine kinijos taisykle: just let it go. ir tada biski pompastiska ir isgalvota pabaiga. kad man paskambino draugai ir tevai ir paklause, kaip as jauciuosi. o as jiems atsakiau: zinot ka, man regis isimylejau sanchaju.
    aisku sunku perteikti viska, ka parasiau. nes labai daug pasako stiliaus detales, kuriu negaliu isversti.

  3. puikioji:

    labai graziai skamba :) sekmes!

  4. Ausra J.:

    Jezau, kaip idomu viskas ir kaip seniai neskaiciau!!!! Darbais uzsivertusi…. Tai laukiu laiskucio.
    Nuosirdziausi linkejimai nuo musu! Sekmes tau!!!
    Ausra J.

    Redagavo JogileJ 2007-11-06 09:52

Rašyti komentarą