BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

nauja galva.

你们好!

Mes ir vėl pas mus.

Šiandieninę seriją pradėsiu nuo šeštadienio.

Buvo Annos gimtadienis. Nupirkau kaktusą. Gražus toks,
spygliuotas. Šeštadieni Ileen (kinė iš europiečių kompanijos) pakvietė mane su
jos bendradarbe važiuoti į Suzhou. Toks gražus miestelis. Kadangi aš
savaitgaliais dirbu tai vietoj savęs pasiūliau Anna. Šeštadienio vakare kaip aš
parsiridenau namo ir Anna pargrįžo iš Suzhou nusprendėm eiti pavakarieniauti.
Nes vis tik gimtadienis. Nuvarėm į korėjiečių restoraną. Annai pasimaišė protas
ir ji užsakė daug daug maisto. O juk čia, Kinijoje kai valgai tai užsisakinėji
ne sau, o bendrai. Buvo daug aštunkojienos, krevetienos, pipirų ir nūdlų.
Skanu, bet per daug. Prisijuokėm prisirijom ir patraukėm namo. Aš nusprendžiau,
kad reik padainuoti gimtadienio dainą. Tai viduryje gatvės pasilypėjau ant
tokių laiptelių, kad aukščiau būtų, ir sudainavau gimtadienio dainelę kiniškai,
lietuviškai, angliškai ir rusiškai. Kai dainavau makalavausi rankomis, todėl
aplinkui buvę žmonės labai išsigando ir atatupsti traukėsi tolyn nuo mūsų. O
kas man jaunai…

Sekmadienį kaip visada ryte šlykštėjausi savo gyvenimu,
nes reikėjo anksti keltis, paruošti namų darbus pirmadieniui, nes paskui nebėr
po darbo motyvacijos. Tada rengtis ir eiti į darbą. Tačiau kai jau pradedu
vesti pamokas, tai viską pasaulyje pamirštu ir dūzgenu apie present perfect
continues laiką su bambliais. Po darbo paknobstom lėkiau į metro stotį. Nes
vakare organizavau vakarienę su draugais. Ileen padėjo užsakyti tokį restoraną,
kurio pavadinimą jau rašiau aną syk. Labai juokingas. Bet maistas nerealus.
Labai daug jūros gėrybių. Viduryje stalo įtaisytas toks aparatas, ant kurio
nuolat verda puodas o tu į tą puodą pats sau susimeti moliuskus, krevetes,
aštuonkojus ir visokius kitokius skanumynus. Tada visi su lazdelėm ar
šaukšteliais graibo maistą iš bendro katilo. Buvo labai įdomus vakaras. Nes
Craig‘as (kanadietis, gyvenantis Kinijoje jau keturis metus) užvedė
politinę-kultūrinę-religinę diskusiją. Nebuvau pajėgi daug pasireikšti, nes
paprasčiausiai esu per žalia. Dar labai daug nežinau apie Kiniją. Todėl ne
visus procesus galiu lyginti, vertinti ir daryti protingas išvadas. Anna išvis
nusiminė, kad yra kvaila blondinė, nes ji išvis nei žodžio nepasakė. Ileen irgi
negalėjo dalyvauti diskusijoje, nes tokiai diskusijai reikia labai hight level
english. Tai labiausiai frontą laikė Ping, Philipas ir Craig‘as. Mes su
Kristine karts nuo karto įsiterpdavom. Bet per tą vakarą sužinojau daug įdomių
dalykų ir nuomonių. Apie Kinijos teisminę sistemą, (nes Ping ruošiasi stoti į
teisę JAV, tai daug domisi), apie religiją kasdieniniame gyvenime, požiūrį į
skyrybas, skirtumus tarp Kinijos provincijų ir miesto, žiniasklaidą, vaikų
auklėjimo ypatumus, socialinį gyvenimą ir t.t. ir t.t. buvo smagu.

Pirmadienį po paskaitų susiruošiau į paštą. Nu paštas tai
reikalauja atskiro aprašymo. Man reikėjo nusipirkti pašto ženklų. Nežinojau
kokių ir kiek reikia. Paklausiau tokios moterytės, ji man parodė laukti eilėje
prie vieno langelio. Kai jau priėjau tą langelį tai man nurodė eiti prie kito
langelio. Nuėjau prie kito langelio, o ten mane nusiuntė prie trečio.
Atstovėjau eilę prie trečio tai man liepė eiti perklijuoti laiškų, nes tipo
blogai užklijuoti. Nuėjau prie tokio didelio stalo, kuriame buvo įtaisytas
kibirėlis su klijum. Tokia balta košė ir teptukas joje. Šiaip kažkodėl Europoje
tai užtenka palaižyti voko kraštelį ir užsiklijuoja, bet tik jau ne Kinijoje.
Žodžiu šiaip ne taip užklijavau tuos vokus, apsimuzojau ir save ir laiškus.
Susinervinau. Pasisuku grįžti prie langelio, o ten nieko nebėra tik iškaba, kad
atsiprašome laikinai nedirbame. Tada teko stoti į eilę prie dar kito langelio.
Atstovėjau. Padaviau vokus. Visus juos pasvėrė suregistravo ir paprašė
sumokėti. Tada pasirodė, kad pasiėmiau per mažai pinigų, nes netikėjau, kad
gali tiek daug reikti. Žodžiu pusę vokų išsiunčiau, pusę pasilikau. Eidama namo
pasiimti dar pinigų likusiems laiškams, prisiminiau, kad Monikos adresą blogai
užrašiau, o jos vokas jau buvo paliktas pašte, o tame voke laiškai ne tik jai,
bet ir visom mano padruškėm. Tai nebežinau kaip bus. Tokiai vištai kaip man ir
tokioj vištidėj kaip Kinija tai tik e-mailus ir sms‘us rašyt.

Galutinai sutvarkius pašto reikalus supratau vieną
dalyką. Reikia keistis. Dabar. Čia jau psichologinis poreikis. Apsisukau ir
nužingsniavau į didžiausią kirpimo saloną rajone. Mane ten labai gražiai
sutiko. Padėjo nusivilti striukę, paėmė visus daiktus pakabino, atnešė arbatos,
pasodino priešais televizoriaus ekraną. Padarė masažą (kol sėdėjau prieš
veidrodį kol darė alvos masažą stengiausi atsižiūrėti paskutinį kartą į savo
plaukus)tada išplovė galvą….tada perleido stilistui, kuris padėjo išsirinkti
šukuoseną ir visą kitą. Tada atėjo kirpėjas, kuris padarė juodą darbą (kai
sakau juodą, tai čia beveik tiesiogine spalvine prasme), o stilistas jam visą
laiką reguliavo. Tada vėl išplovė galvą, tada jau stilistas padarė paskutinius
štrichus ir paskutines detales. Per visą laiką jie labai gražiai su manim
bendravo, kol stilistas pribaiginėjo darbą, tai vidurinysis kirpėjas nupiešė
neįtikėtinai tikslų Eurazijos žemėlapį (mano nuostabai su tikslia Lietuvos
vieta ir kontūrais). Ir šiaip visi trys mano kinai kirpėjau nuolat apie mane
šokinėjo. Kai galiausiai pamačiau rezultatą, pasijutau labai laiminga. Ir nors
sugaišau keturias valandas, išleidau neplanuotai daug pinigų, nesigailėjau nei
sekundės. Kai mane pamatė Paisa ir Anna liko šokiruotos. Nes nesitikėjo.
Nebuvau net užsiminusi apie pokyčius. Visiem azijiečiams pasidarė labai gaila
mano auksinių plaukų. O visiems kitiems, ne azijiečiams labai patiko. Man irgi
patinka. Įkėliau naujų foto. Tai galit pasižiūrėt ir įvertinti. Prancūzai
šiandien visi aptarinėjo ir vieningai nusprendė, kad man labai tinka nauja
šukuosena.

Dar papasakosiu pokštą. Pas mus svečiuose buvo Ping. Tai
eilinį kartą apšvietė apie kiniško gyvenimo ypatumus. Peoples square yra toks
peoples parkas. Jame yra skirtingi kampeliai. Viename kampelyje, pavyzdžiui,
yra anglų kalbą besimokančiųjų vietą, ten ateina pabendrauti tie, kurie nori
išmokti anglų kalbą. O kitame kampelyje….kitame kampelyje yra vieta, kuri
vadinasi aklojo pasimatymo tėvų klubas. Ten susirenka
penkiasdešimčiai-šešiasdešimtmečiai ir stengiasi surasti savo karjerą
darantiems ir be galo užimtiems vaikams porą. Atsineša net plakatėlių, su tokio
pobūdžio tekstu: „Jauna, dvidešimt penkerių metų šanchainietė, su solidžiu
atlyginimu, tokiu ir tokiu išsilavinimu, liekna.,,etc. Etc.“. Arba jei yra
nelabai meniškos sielos tiesiog atsineša bloknotus su savo vaikų apibūdinimais.
Ir ten tėvai tiesiog apsikeičia vaikų telefono numeriais, suderina detales,
tokias kaip atlyginimas, išsilavinimas ir t.t. ir galiausiai priverčia savo
vaikus nueiti į pasimatymą. Čia ne pokštas, jie tikrai renkasi ten kiekvieną
šeštadienį (jei nelyja) ir „prakišinėja“ savo vaikus. Kaip koks turgus. Gaila,
kad dirbu tuo metu. Butu įdomu nueiti ir pasižiūrėti. Negirdėtas neregėtas
dalykas.

Ok. Dabar jau turiu eiti. Nes kažkaip nelabai pasimokiau
šią savaitą. O kinų kalba toks dalykas, prasimuliavai vieną dieną, tai turėsi
atarti kitą. Dvigubai.

Linkėjimai. Dideli.

Pati sau labai graži Jogilė.

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. shiny:

    (ilgai skrolinau per tavo ankstesnius irashus kad rast nuoroda i nuotraukas bet galu gale radau!)

    sveikinu su nauja shukuosena (: atrodo liuks! gal nebevadins taves nuolat lele dabar ((:

  2. Anonymous:

    aciu.

    as norejau vel ikelti linka, nes zinau, tarp mno talmudu nelengva rasti. bet tuo momentu, kaip dazniausiai buna. pastrigo internetas…

Rašyti komentarą