BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

kultiura

Hola!

Aš gyva. Piktulis praėjo ir vėl
viskas ok.

Papasakosiu keletą pastarųjų dienų
nuotykių. Pirmadienis tai toks so so. Nieko ypatingo. Sėdėjau ir mokiausi.
Tiksliau ruošiausi tam konkursui.

O šiandien tai buvau keliautojų
klubo susitikime. Buvome 24
žmonės. Su savimi
pasijamiau Kristine (kanadietė, aiesec stažuotoja). Tokia fainutė. Visi
pietavome restorane, kuris vadinasi Mandžiūrija. Bet kokių tik žmonių į tą
susitikima nesusirinko…iš Graikijos, Turkijos, Austrijos, Australijos,
Kanados, Jav, Hong Kongo, Meksikos, Belgijos, Vokietijos, Anglijos, Švedijos ir
dar nebežinau iš kur… aj iš Lietuvos aš buvau. Geriausia, kad tai ne šiaip
jaunimėlis. Buvo tokių visokių verslininkų kam per penkiasdešimt, šiaip
pamišusių keliauninkų, laimės ieškotojų, tarptautiniu bendravimu susižavėjusių kinų.
Žodžiu visi nenormalūs. Bet tame ir buvo smagumas. Mūsų mišri grupė labai
patiko vienai padavėjai. Tai ji iš to džiaugsmo garsiai padainavo mums kažkokią
dainą. Įdomiai skambėjo… įdomi padavėja. Kai pavakarieniavome patraukėme visi
klausytis jazzų. Och…ten tokia vietelė French concession rajone. Senas
pastatas. Viduje medinės grindys, raudonmedžio kolonos, retro stiliaus baldai
ir sienų apmušalai. Pačiame salės kampe jauki scena puošta sunkiomis raudono
aksomo užuolaidomis. Scenoje kultūriniu atžvilgiu mišri muzikantų grupė. Bet
joje nei vieno kino. Gal ir teisybę sakė Gediminas, kad kinai negali gerai
atlikti jazzo. Tam reikia didelės vidinės energijos. Nesakau, kad kinai jos
neturi, bet ta jų energija kitokio pavidalo. Žodžiu grojo fantastiškai. Nereali
solistė buvo. Tame klube, arba net ne klube, nežinau kaip pavadinti tą vietą,
daugiausiai buvo kostiumuoti žmonės, matosi susirinkę atsipūsti po darbo
dienos. Ir tik vienas kitas kinas… ir ten velniškai velniškai brangu… galiu
pasakyti, kad už arbatos puodelį sumokėjau dvigubai daugiau nei ji kainuoja
Šveicarijoje. ..o Šveicarijoje tikrai nepigu buvo…tačiau juk ne kasdien
tokiame koncerte būni, sutinki tokių žmonių…taigi tiek jau to.

 

Dar šiandien buvau truputį pasipiktinusi tuo, kad
Kinijoje, didelių galimybių šalyje, negaliu atlikti mažų funkcijų. Pavyzdžiui,
užsirezervuoti bilietą į operą. Kaip jau minėjau dabar vyksta Šanchajaus menų
festivalis, todėl laaaabai noriu nuvaryti į kokį renginį. Niekaip nesugebėjau
internete rasti programos. Tada paskambinau į turistų informacijos centrą. Ten
išgirdę, kad kalbu angliškai padėjo ragelį. Ne turistų informacijos centras, o
kažkoks nesusipratimas. Tada paskambinau į Šanchajaus linija. Tai linija kur
atsako į visus klausimus. Brungiai apmokestinta. Bet ten bent jau kalba
angliškai. Žodžiu, maloni operatorė nurodė internetinį puslapį, kur yra
programa. Atsidarau, o ten aprašyti tie renginiai kurie jau vyko. Sumanu.
Jokios ateinančių performansų vinjetės. Tada vėl paskambinau į Šanchajaus
liniją. Ir operatorė sako:“oj atsiprašau tikrai nėra tvarkaraščio. pabandykite
šioje svetainėje“. Ir davė kitos svetainės adresą. O ten nebuvo angliško
varianto, tik kiniškas. Supykau. Valandą bandžiau išsiaiškinti kas kur vyksta,
tačiau niekaip negalėjau. Galiausiai radau kažkokios nupiepusios bilietų kasos
adresą. Tai nuvariau ir nusipirkau bilietus į operą. Ji vyks šeštadienį, Oriental
Pearl toweryje. Įspūdinga. Dar nebuvau buvusi to Šanchajaus simbolio viduje. Su
manimi varys viena draugė kinė. Jo jo. Tapati feministė. Tai turėtų būti įdomu.
Labai fainas bilietų kasininkas buvo. Man tundrai bandė išaiškinti, kas kur vyksta,
kur apsimoka eiti, kur ne. Nusprendžiau tapti nuolatine jo kliente… šiaip
bilietai labai brangūs. Bet kaip nors perskirstysime biudžetą. Juolab…kad
gal..gal gal..pradėsiu dirbti. Taip taip. Penktadienį einu susiderinti dėl
detalių. Nelabai įspūdingas tas mano darbas…mokysiu anglų kalbos. Bet vis bus
papildomi pinigai. Ir su stipendija nesiskundžiu ir jiaozi, ir baozi (tokios
kiniškos bulkutės) pakanka. Bet kaip sakoma, pinigai kišenės nedrasko (ar
kažkai kitaip sakoma…). Ta pati kinė, kur kažkada man gatvėje padėjo, ir
kurią netyčia susitikau konferencijoje man surado šitą darbą. Tai dabar aš ją
pasikviesiu ir pavaišinsiu vakariene. Ji pati dirba banke, finansistė. Ir aš
negaliu atsistebėti, kad ji man šitaip padėjo. Taip sakant gėris išgelbės
pasaulį
maža
smulkmenėlė…jei nežinojai, tai tu, mamyt, esi gimusi ir augusi UK, o man
anglų kalba irgi kaip ir gimtoji. Ir nežinau kada spėjau, bet vistik kažkur
įgijau anglų kalbos dėstymo patirties.

 

Šiandien dar pokštas buvo. Važiuoju sau metro. Visks
normaliai. Kaip silkės susispaudę visi. Nu, žodžiu, kai visada. Tik jaučiu
kažkas į mane atsiremia. Žiūriu tokia pamažinta babytė, visu svoriu man į šoną
remiasi. Tipo nėr čia didelio skirtumo ar aš ar stulpas. Nu aišku į mane
minkščiau atsiremti… ir nebežinau ką daryti. Babytės gi nestumsi, nu bet
malonumas irgi menkas jai gyvenimo ramsčiu būti. Tai aš taip muisčiausi
muisčiausi… galvojau gal susiprotės. O ji kantri, jai netrukdo kad aš
maskatuojuosi. Gerai, kad jau greitai lipt reikėjo, mums abiems.

Turiu nuojautą, kad mane seka Kinijos slaptosios tarnybos.
Tiktai tikrai. Kai buvau keliautojų klubo susitikime, viena panelė, kurią pirmą
sykį mačiau,  prisiekinėjo, kad mane
vakar matė netoli universiteto. Not big deal galvoju, gal apsipažino, ten gi
praktiškai vien foreign students. Bet kai pasakė, ką buvau apsivilkusi, tai
kažkaip smagumas ir dingo. Čia jau koks ketvirtas žmogus kuris mane pastebi
gatvėje, o paskui ir susipažįstam. Paskui priėjo toks kanadietis, kurio
gyvenime nesu mačiusi ir korio nepažįsta nei vienas mano pažįstamas, ir sako: „aš
tave žinau. Peržiūrėjau tavo profilį keliautojų klube“. Jo,… kur begalių
begalės profilių…o mes nei kaip nesusiję.

Pasimaivysiu. Šiandien gavau 98% iš kontrolinio. O kai
ieškojau bilietų kasos ir truputį pasiklydau, tai kelio paklausiau kiniškai. O kas
svarbiausia, supratau kur man nurodė eiti.  

Čia apie pažymį buvo lyrinis intarpas. Dabar toliau apie
nuotykius. Aną syk pietavau vienoje kavinukėje. Kaip jau ir gyriausi,
pagaliukais gerai kapoju. Bet tą kart jie man kažkaip pajamė išslydo iš rankų
ir stebuklingu būdu, dar su gabalėliu ryžių, nuskrido ant žemės, greta kito
staliuko, ir prie jo sėdėjusios poros. Aš atsiprašiau, kiniškai. Ir taip
užsimezgė mūsų pokalbis. Ta mergina dirba account managere vienoje europiečių firmoje.
Tai apsikeitėme kontaktais ir kaikada susitiksime pasikalbėti apie verslą ir jo
skirtumus tarp Europos ir Azijos. ;) gers ane? Kartais visai apsimoka būti
nevėkšlai.

Dar viena keistenybė. Sėdim per pamokas, tik žiū,
mokytojos stalu sraigė šliaužia. Nežinau kiek jai laiko prireikė pasiekti
trečią aukštą, bet taip sakant, ne tik ekonomika bet net ir sraigės Kinijoje
vystosi.

Aš vis klausau radijos. Su angliška žinių transliacija. Tai
kinai šaunuoliukai paleidžia į kosmosą raketą. Visur vien apie tai ir
šneka…jė…ir dar visur šneka apie tradicinius maratonus ir apie, berods 17-tą, 
komunistų partijos suvažiavimą. Ir dar daug šneka apie augančią
ekonomiką ir labai gražią šalį. Nu nežinau aš taip gerai visos situacijos, bet
manau, kad ta, kuri pristatoma per žinias gerokai prigražinta.

Bet šiaip pajamus, kinai protingi. Gerai jie per jaunimą
visokias programas vykdo. Kad ir su Afrika pvz. jie jama iš ten gamtinius
resursus. Pigiai pigiai. O kad visi negrasytų:“ Nu nu nu, negražu iš biednos Afrikos
jamt“. Tai kinai labai finansuoja visokius menininkus, Afrikos studentus, apmoka
jiems keliones iš ten į čia ir t.t. žodžiu kinai užvaldys pasaulį. Faktas. Per jaunimą.
Juk ir aš viena iš tokio kiniško projekto dalyvių. Kinijos stipendijų taryba
man viską apmoka. Ir labai didelis šansas, kad studijuodama verslo
administravimą ir mokėdama kinų kalbą aš įnešiu savo indėlį į Kinijos
ekonomiką. Šia linksma gaidele ir baigiu savo transliaciją.

Smagumui įmetu nuorodą į vieną straipsnį. Kas supranta
angliškai tai turėtų skaniai pasijuokti: http://www.nytimes.com/2007/10/11/opinion/11zizek.html?ex=1349841600&en=a6bf39fd39100bc1&ei=5124&partner=facebook&exprod=facebook

 

Linkėjimai,

Jogile

 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą