BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

konkursas+jazzas+visi kiti smagumai

Taigi taigi. Po visų darbų krušos aš vėl gyva. Gyvenimas
kaip visada sukasi ratu. Ir dar kaip labai greitai.

Išsilaikiau visus egzaminus. Visi, išskyrus vieną, virš 90%. Iš klausymo gavau 82%. Bet kitaip ir
negalėčiau gauti. Nesvarbu kiek aš tą kvailą teliką žiūriu ir kiek klausausi
visokio kiniško šlamšto, vis tiek neskiriu tonų. Tam kad skirčiau reikėtų naujų
ausų.

O, karščiausios žinios, kad mane po bandomojo periodo
darbe tikrai jau priima. Mano atlyginimas pagal sutarti bus nerealus. Ir viskas
būtų tiesiog nuostabu, bet maža bėda: man labai jau nepatinka mokytoja būti. Nu
užknisa. Važiuodama vieną rytą autobusu į darbą pagalvojau, kad autobuso
vairuotojas tūkstantį šimtą milijonų kartų daugiau smagumo apturi, nei
mokytoja. Ir šiaip ištikro gana daug laiko susigaišta, kol pamokoms pasiruošiu.
Bet nėra ko skųstis, už tiek kiek gausiu tikrai galėsiu labai kokybiškai
pakeliauti, nusipirkti nauja fotoaparatą, nes maniškis streikuoja, ir dviratį.
Dviratį tai kuo greičiau jau reik pirkt, nes susiskaičiavau kiek pinigų ir
laiko sutaupysiu.

O kita top naujiena, kad mano competitionas jau pasibaigė.
Pajamiau trečią vietą iš kažkur 30 dalyvių (jei ne daugiau). Bet visas tas
konkursas tai reikalauja atskiro aprašymo. Tragikomedija kažkokia. Visų pirma
paaiškėjo, kad reiks varžytis su antramečiais ir antro semestro pirmamečiais.
Nu ir gerai… Bet čia dar baika. Kai įėjau į tą salę, tai iškarto pradėjau
kosėti, nes kažkoks pelėsis ar dar kas žiauriai kuteno gerklę. Tai kol neišėjau
ir neišgėriau stiklinės karšto pieno, niekaip nepraėjo. Prasidėjo konkursas. Aš
išsitraukiau 7 numerį, todėl buvau pačioje pradžioje. Nu klausau aš tų kalbų
klausau ir vos juoktis nepradėjau. Visi pirmamečiai skaito iš lapelių (dar kad
jie būtų normalūs, o dabar kaip tualetinis popierius), apie laikyseną scenoje
net nekalbu, o apsirengimas…nu gerai, kažkurie atrodė normaliai, bet
kažkurie, pavyzdžiui, susimąstė į sceną lipti su striukėm, kepurėm ir dar
kažkokiais skudurais. Aj net nebekomentuosiu. Taigi atėjo mano eilė. Mano
grupiokai atėjo manęs palaikyt ir sukėlė daug triukšmo ir ovacijų kai lipau į
sceną. Labai smagu buvo, jie labai mane palaikė. O be to ir visi tailandiečiai
sirgo už mane. Kai sakiau savo kalbą, tai tikrai jaučiau kaip visi mane stebi,
visi buvo labai nustebę, susidomėję. Mano išvaizda, kalbėjimo maniera ir šiaip
viskas labai skyrėsi nuo kitų. Nesakau, kad buvo geriau. Tiesiog visiškai
kitaip. Galiu garantuoti visi mane labai gerai įsidėmėjo. Kai baigiau, visi
visi plojo. Tikrai audringos ovacijos. O man buvo labai smagu. Pasižiūrėti kaip
kalbu atėjo ne tik mano grupiokai, bet ir viena mokytoja, ta naujoji. Aš jai
palikau labai gerą įspūdį per pirmąją pamoką, todėl norėjo išgirsti ir kalbą.
Be to norėjo ateiti ir mano draugai kinai. Tačiau konkurso laikas labai durnas buvo-
popietė, todėl visi arba dirbo arba mokėsi. Nepaisant to, po konkurso jie man
visi skambinti pradėjo, klausinėti kai sekėsi. Labai malonu. O dabar truputį
papasakosiu apie apdovanojimus. Kiekviena vieta turėjo po du laureatus: dvi
trečios, dvi antros ir dvi pirmos vietos. Buvau vienintelė pirmametė pirmo
semestro laureatė, be to buvau vienintelė (atsiprašau už rasistinį
išsireiškimą) baltoji. Antrą vietą užėmė toks afrikietis. Nepaneigsiu, jis
gerai šnekėjo, bet jo kalboje Kinija buvo taip garbinama, kad maniau nuo
saldumo apsivemsiu. Be to, jo body language tikrai jau ne kokia. Pirmą vietą
užėmė tokia korėjietė, kuri išvis skaitė iš lapelio ir buvo tokia pilka, kad ne
nepamenu apie ką šnekėjo. Nei vienas prancūzas, amerikietis, nereali lenkė ar
dar kas kitas, ne iš Azijos (neskaitau vienintelio afrikiečio) neužėmė prizinės
vietos. Tam, kad ją užimčiau aš, turėjau tikrai pasistengti, nes mano kalba
buvo šimtu procentu išskirtinė ir tikrai jiems nebeliko jokio kito šanso, tik
mane apdovanoti. Nors pagal visą „prizininkų politiką“ aš nesiderinau į
laureatus. Žodžiu nebuvo jokio džiugesio. Šlykštūs tie apdovanojimai ir
šlykštus konkursas. Tai kiek jau išėjo apsimečiau, kad esu laiminga, padėkojau
mokytojai, kuri tikrai man daug padėjo ir nudrožiau į valgyklą valgyti
troškintų baklažanų su raudonaisiais pipirais ir salotų su aštuonkoju.

Dar naujiena. Į mūsų grupę atvyko nauja studentė. Tokia
vokietė, vardu Anna. Įdomi tokia, gyvena bendrabutyje ir kaip jau supratau jai
patiko pas mane lankytis kambaryje. Ech…atpratau aš nuo svečių savo
kambaryje, todėl man paskui biški nusibodo, bet in general ji faina mergaitė.
Praktikuojasi kung fu. Kiek supratau gerai varo. Po visą pasaulį
išsimakalavusi. Visą vasarą praleido Kinijoje, Šaolinio vienuolynę. Tai labai
įdomių dalykų pripasakojo. Be to ji turėjo progą lankytis tikrame Kinijos
kaime. O kalbant apie Šaolinį, pasakojo, kad ten mažai jau ko tikro belikę,
viskas paremta pinigais ir visi vienuoliai tikrai nemažai uždirba iš kvaišelių
turistų užsimaniusių privačių kung fu pamokų. Gal tik keli padaliniai belikę,
kur tikrai viskas tikra ir pinigai nėra svarbiausias dalykas vienuoliams. Čia
daug reiktų rašyti kad perpasakočiau jos istorijas. Bet Kinija stebuklinga
šalis. Čia visko prisižiūrėsi. Beje, Anna tikra šaunuolė. Suviliojo vienuolį ir
dabar jis jau ryt ryte atvažiuoja kažkur iš Kinijos kalnų čia, į Šanchajų,
aplankyti jos. Kaip miela. Jeigu tai sužinotų jos kung fu treneriai
Vokietijoje, tai ją išmestų iš klubo. Ajajai. O tam vienuoliui Šaolinyje tikrai
kliūtų. Jie realybėje nėra kalbėję. Kaip supratau jų ryšys užsimezgė kažkokiu
mistiniu būdu. Įdomu įdomu…

Nebežinau ar minėjau, kad praeitą savaitę šventėm univero
90-metį. Nereali šventė buvo. Visur viskas išpuošta ir pan. Kinai nors ir
nepasižymi reginių organizavimo kokybe, tačiau kaip papuošti aplinką šventei
tikrai išmano. Visur buvo pilna gėlių, spalvotų vėliavėlių, plakatų ir kitokių daikčiukų.
Net kažkokią skulptūrą viduryje sodo pastatė.

Šiaip šiandien buvau labai susinervavusi ant Paisos. Aš
tikrai nesistebiu kodėl kinai pasistatė sieną, kad apsigintų nuo mongolų.
Tikrai, jei galėčiau kokią nors tvorą ir aš susiręsčiau, kad nuo mongolų
apsisaugočiau. Žodžiu, nebesiskųsiu buities tvarkymo reikalais. Gi Paisulė vis
tiek nežino, kad per daiktas yra šluota. Ji neturi nei parako, kad ant jos
skraidytų, nei pakankamai proto, kad ja grindis iššluostytų. Taigi. Vaikas su
mano palaiminimu prisipirko šiandien dvd su naujais animaciniai filmukais.
Visokie šrekai, kažkoks naujas apie žiurkę ir dar kažkoks. Nes šiaip negali ji
jų žiūrėti, jei ne mano kompas. Nu kol mokiausi, tai negi man gaila, tegul
žiūri. Bet tada pradėjo žiūrėti antrą. Nu eina sau susivedė savo draugus
mongolus, kurie neturi supratimo apie mandagumą. Tai paskui po visko aš
Paisulei paskaitą perskaičiau, kad man kompo negaila ir neprieštarauju jei jos
draugai atvaro čia, bet jie turi visada pasisveikinti ateidami ir atsisveikinti
išeidami. Tai dabar kaip mokinukai kai tik mano pamato visada pasisveikina. O
Paisa labai susinepatogino. Bet kadangi kiek žinau azijiečiai yra nepratę, kad
viskas taip tiesiai šviesiai pasakoma, tai nieko keista, kad ir susinepatogino.

Dar po konkurso labai smagus dalykas nutiko. Išėjau
pasivaikščioti, nes labai neturėjau nuotaikos, o Paisa tiesiog būdama aplinkui
mane erzino. Einu univero sodeliu link vartų, girdžiu, kažkas su manimi
sveikinasi. Ten buvo tokia Monica, ji iš Ekvadoro, jos tėvai ambasadoriai, o ji
šneka 5 kalbomis ir šiaip labai tokia miela. Susipažinau per pirmąjį šlykštųjį
snobišką ir iki blogumo prancūzišką vakarėlį. Taigi netyčia per kelias sekundes
išsiaiškinome, kad abi mėgstame House of jazz
&blues. Ir kad ji susitikinėja su ten grojančios grupės pianistu.
Taigi ji mane kitą dieną pakvietė prisijungti prie jos, supažindino su visa
grupe. Jie tokie nerealūs. O būgnininkas ne būgnininkas o tiesiog drum mashine.
Neįmanoma nupasakoti kaip jis groja, reikia pamatyti, tiesiog neįtikėtina, kad
žmogus turėdamas tik dvi rankas taip gali. Aš dar pakviečiau Kristine
prisijungti prie mūsų, o ji atsivedė dar kelis stažuotojus. Tai buvo nerealu.
Tiek prisijuokėm. Ir supratau, kad ir kokie fainūs mano grupiokai ar naujieji
draugai kinai, su jais ne taip smagu kaip tarkim su stažuotojais. Visi jie
tokie nerealūs aparatai. Išvis mūsų stalelis neprastai atrodė, jie visi po
darbo su kostiumais, aš irgi su savo geruoju švarku kurį paprastai pačėdau. Tai
buvo iš serijos auksinis jaunimas. Per pertrauką prie mūsų prisijungė visi
jazzų muzikantai ir buvom kiečiausias staliukas visame klube.bet pala pala…
Kaip ten sakoma Biblijoje….puikybė- blogybė….

Taigi praleidau nerealų vakarą, nes jau tikrai reikėjo
atokvėpio. Paskui sėdau į taxi ir važiuodama naktiniu Šanchajumi bei stebėdama
visus neoninius dangoraižius jaučiausi labai laiminga.

O šeštadienį dar vienas smagumas (bent jau tikiuosi, kad
smagumas) manęs laukia. Jei pamenat rašiau apie tokią merginą, su kuria
susipažinau kai buvo atvažiavęs Gediminas. Ji europiečių kompanijoje dirba.
Taigi ji šeštadienį pakvietė mane ir mano draugus į jos naują butą, ji gamina
kinišką vakarienę. Woohoo. Turėtų būti įdomu, tik dabar mąstau, ką reikia
einant į svečius nusinešti.

Aj dar pokštą papasakosiu. Kaikurie kinai ir korėjiečiai pamišę
dėl vakarietiškos išvaizdos ir gyvenimo būdo. Taigi jiem labai gražu
blondiniški plaukai. Pas mus yra viena tokia „auka“ univere. Jis korėjietis.
Plaukus kažkaip blondiniškai ryžai nusidažęs, nešioja zelionkiškai žalias
sintetines treningines kelnes su dviem paloskėm, o vietoj batų- didžiules
gauruoto šuns pavidalo šlepetes. Visas kūdas kūdas. Ir kai eina su tom šlepetėm
jos labai jau jam trukdo, todėl eisena kaip žąsino. Nu reikia jį pamatyti. Kai
koks ateivis iš kosmoso. Jei gerai pamenu tai dar antakius išsipešiojęs. Laisvė
papūgoms

Dar vienas dalykas, kuris mane labai prajuokino čia, kad
jie labai navatnai rašo skaičius. Ir apsimeta, kad nesupranta, kai mes a la
europietiškai parašome. Pavyzdžiui:

 

Tai tiek kolkas. Ulia lia kiek prirašiau. Ir tikrai čia
dar ne viskas, ką norėjau pasakyti. Tačiau dabar jau pirštai pavargo maigyti
klaviatūrą, be to ir reikaliukų reikia visokių sutvarkyti. Taigi bėgsiu. Dideli
dideli linkėjimai.

 

p.s. pavydėkit, aš dieną dar be striukės galiu vaikščioti,
nes nešalta.

Rodyk draugams

Komentarai (3)

  1. Anonymous:

    O kur tie europietiški skaičiai?

  2. shiny:

    senai girdeta (:
    sveikinu su 3 vieta! matyt ten vertina ne tik pagal kalbejimo taisyklinguma bet ir kad atitiktu kinietishka komunistishka ideologija visa kalba, del to korejiete ar kas ten gavo pirma vieta (: taip kad nenusivilk. o kokiu nors prizu dave? ar tik garbe ir visuotinis pripazhinimas?
    o pas jus bus ziema aplamai?

  3. ideologinisvadas:

    aha, kur skaiciai?

Rašyti komentarą