BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ech….

Sveiki mielieji,

 

Visų pirma mano dideliausi
sveikinimai Kalėdų proga
!!!

 

Nerašiau ilgai nes nebuvo nuotaikos rašymui.

Bet pajutau, kad atėjo metas.

Taigi…kaip man sekasi. Man sekasi gerai. Pradėsiu nuo
praeito trečiadienio. Buvau Aieseco alumni ir stažuotojų susitikime viename iš
fainiausių Šanchajaus barų. Bet neaprašinėsiu baro, bo pačiai jau gėda, kad
nulis kultūros. Žodžiu, esmė ta, kad susipažinau su pora žmonių ir jie mane
pakvietė prisijungti prie Rotaract klubo. Tai aiškiais sutikau. Super super.
Sausio 19d. einu į pietus su rotaracktiečiais.

Kitas geras dalykas, kad jau turiu visus bilietus
didžiajai kelionei. Dės Jogilytė per Azija vyniotis.

Kitas dalykas, kad buvau nerealiame Kalėdų vakarėlyje. Tik
paklausykit: senas namas, kažkur apie dviejų šimtų metų senumo, dabar ten meno
galerija pavadinimu creek art. Vakaro tema: Senasis Šanchajus. Swing Jazz
party. Susirinkę daug bohemiškos publikos, aplinkui šmirinėja paparaciai ir
laikas nuo laiko blykčioja savo „šautuvais“. Nematomi padavėjai nešioja
delikatesus ir raudonąjį bei baltąjį vyną. Kažkurios Šanchajaus paukštytės
vilki senovines retro sukneles. Visi labai gražūs. Daug užsieniečių. Viename
namo aukšte groja swing jazzas. Kitame elektro jazzas. Visi gerai nusiteikę,
visi šypsosi… tikras savimi patenkintų pasipūtėlių vakarėlis, snobų
susirinkimas. Bet man labai patiko. Kaip iš stilingų žurnalų foto reportažų…o
aš tikra varna. :PP Kristine buvo užsakiusi bilietus. Būtinai dar sugrįšiu į tą
vietą. Ten kiekvieną penktadienį vyksta kasnors tikroms varnoms kaip aš.

Dar praeitą savaitgalį buvau žiauriai pikta. Nu bet jau
tokia pikta. Visų pirma, nenučirškė žadintuvas, ir aš atsikėliau labai vėlai. O
darbe, jei mokytojos vėluoja tai braukia pinigų iš atlyginimo. Pasigavau taksi
ir visa nudusus šiaip ne taip spėjau nuvykt. tada dar sužinojau, kad anuliavo
vieną klasę, nes per mažai vaikų, o tai reiškia, kad ir atlyginimas bus
mažesnis. Tada sėdėjau sau rūškana ir užsikėliau koją ant kojos. Ogi žiūriu
mano naujasis batas valgyt prašo. Nu tu rūgštele rauginta. Pirma pora ištvėrė
savaitę, antra pora ištvėrė beveik mėnesį. Per pamoka vienas vaikas prišoko
prie lentos ir tvojo su kumščiu per ją. Pasirodo ten buvo tarakonas o jis jį pritėškė.
Kitas vaikas užsidėjo ant veido drėgną dezinfekavimo servetėlę ir prasidūręs
skyles akims taip ir sėdėjo visą laiką. Grįžtant namo po darbo pradėjo lyti, o
aš neturėjau skėčio. Nuolat įsivaizdavau kaip rūgštus lietus išgraužia mano
naujus gražius dažytus plaukus. Tada pakeliui užsukau į vieną krautuvėlę
nusipirkti šiltesnio megztinio. Buvo tik vienas, kuris man patiko. Paklausiau
pardavėjo kiek kainuoja, o tas atsisakė pasakyti kaina, nes tipo vis tiek man
per mažas. Nu norėjau nusimauti savo suplyšusį batą ir duot jam per galvą. Gal
aš ir pati žinau kuris man dydis tinka kuris ne. Nutaisiau nenusakomą veido
išraišką ir išvariau iš parduotuvės. Pargrįžus atvarė Anna, Paisa ir dar viena
mongolė. Nusipirko visos laptopus naujus, tik kad be antivirusinių. Tai aš
turėjau joms savo nukrakintą antivirusinę suinstaliuot. Sugaišau valandą.
Filmas, kurį nusipirkau gatvėje ir kuris turėjo būti su anglų subtitrais.
Nebuvo su subtitrais. Nuėjau miegot. Susapnavau, kad ištekėjau už javtoko.
Debiliškesnio sapno būt negali.

 

Na bet kitą dieną gyvenimas pašviesėjo. Batus pakeitė, nes
garantiją turėjau. Ačiū dievui jie suplyšo ne keturiom dienom vėliau. Nes po
keturių dienų garantija būtų pasibaigusi.  Oras truputi atšilo ir pagalvojau, kad
megztinio nebereikia. Dar buvo pokštas, stovėjau autobusų stotelėje su skėčiu.
Tai prišoko pora kinų ir net nesiklausę palindo po juo. Nu tipo nemandagu vienai
po savo pačios skėčiu stovėti :D

Ping parodė nerealią dvd parduotuvytę. Ten rasi viską.
Eksperimentinį, senovinį ir kokį tik nori kiną. O kaip aš žvygavau kai radau
lietuvių režisieriaus filmą „vilniaus getas“. Woohoo. Išleidau belenkiek pinigų
ir parsiridenau namo. Nusipirkau Bergmano, felinio ir dar kitokių filmų. Ir dar
tikrai grįšiu į tą parduotuvę.

Su Ping buvom S. Dali parodoje. NEREALU. Labai labai
patiko. Dali, kaip jau ir sakiau yra tikras genijus. O paskui po visko užšokom
people square į vieną jaukią kavinę papietauti. Šnekėjom apie viską (kaip
visada). Gaila, kad jau greit ji išvažiuos į Lenkiją. Bet tikiuosi dar
susitiksim.

Dar mane baigia užknisti Ana. Kai tik ateina į mano
kambarį pamiršta laiko tėkmę. Ir šiaip kalba ir kalba ir kalba. O aš klausau ir
klausau. Vieną kartą net užmigau, bet kambaryje buvo tamsu, tik teplepas
švietė, tai ji nepastebėjo. Šiaip gerai su ja draugauti. Pasižadėjau, kad
kitais metais išmoksiu klausyti ir mažiau apie save šnekėti. Čia pati geriausia
mokykla.

Dar trumpai įdomybių iš Kinijos. Vyksta karštos diskusijos
apie aukštojo mokslo reformas čia. Studentai paprastai būna priimami į
universitetą ir dar nežino, kokią specialybę. Besimokydami mokykloje
paskutinius metus jie turi išmokti daug dalykų universitetui. Ir išvis kažkaip
čia surėdyta, kad mokiniai turi nebesveikai daug mokytis. Pareina namo ir
mokosi. Ir mokosi ir mokosi. O tas jų mokslas tai, kad iškala mintinai ir patys
nemąsto. Mano mokiniai irgi nuolat pasakoja, kad jie nieko savaitgaliais
daugiau neveikia tik mokosi. Bet kai paprašau padaryti kokią improvizaciją o ne
tik gramatinį pratimą, tai jie nelabai gali. Dar kitas dalykas, čia yra tokių
nerealių gandų…pavyzdžiui, kad jei valgysi badasriubes (kas nežino, tai tie
nūdlai iš pakelio, kai užpili vandens pavirsta į sriubytę) tai gali pilve
prisiristi kirmėlių. Vienas žmogus Mongolijoje valgė iš Kinijos importuotas
badasriubes. Jose buvo kažkokių lervų kiaušinėlių. Tai paskui tam vargšui
žmogeliui iš kur tik galima pradėjo lysti kirmėlės. Ir dar, tipo kinai sukūrė
paukščių gripą, nes nebetelpa Kinijoje. Ir dar, dėl tos pačios priežasties jie
deda kažkokio chemikalo į higieninius paketus, kad moterys neturėtų vaikų. Ir
dar, sklando legendos apie mirties bausmę. Šiaip daug apie tai nežinau, nes
apie tokius dalykus galiu išgirsti tik iš Ping, o paskutinį kartą nelabai daug
laiko buvo šnekoms. Taigi pavyzdžiui kai yra politiniai kaliniai, nusikaltę
visai liaudies respublikai, tai niekas jiems nesako, kad pavyzdžiui: rytoj mes
tave kirsdinsim. Paprasčiausiai paklausia, ko norėtų vakarienei, gal norėtų
parūkyti, arba paprasčiausiai paklausia kaip jie jaučiasi. Bet visi žino šituos
kodinius klausimus… baisu.

Kitas dalykas, kad Šanchajus labai pasipuošęs Kalėdoms.
Labai visur tviska, Xintiandi išvis nerealiai atrodo, kaip pasakų šalis. Bet
Kalėdinės dvasios nei su žiburiu nerasi.

Dar viena kinų savybė, kuri tiesiog užknisa. Jei esi
užsienietis, tai visus update‘us, apie tvarkaraštį ar šiaip ką, tau pasakys
paskutinę minutę. Ir čia ne įspūdis. Visiem užsieniečiam taip. Nu negaliu, kai
visokius dalykus iš universiteto, darbo ar, kad ir informaciją apie renginius
gaunam paskutinę minutę.

Dar šitas. Po trijų mėnesių išsiaiškinau, kas per daiktas yra
ta margaspalvė krautuvėlė Magic street (čia tai pvadinam savo gatvelę). Tai
laidotuvių parduotuvė. Ir visos margaspalvės dirbtinės gėlės yra skirtos
numirusiems. Nes jas vis tiek sudegina.

Mūsų barako dešimtam aukšte buvo vagystė. Barako
administracija už tai tipo neatsako. Gražu.

Į univerą padavė daug naglų ruskių. Sausio keturioliktą
dieną prasideda egzaminai.

Kai grįžtu namo iš kaikur tai administracijos moterytės
šnabždasi: „wu ling er (čia tipo penkišimtai antras kambarys) yogila…“.
įdomiai…nežinau kodėl jos mane taip įsidėmėjusios.

Mano Kalėdų planas: dvidešimt trečios vakarą nueisiu gerai
ir brungiai pavakarieniauti į restoraną. Kitą rytą nueisiu į bažnyčią.
Dvidešimt penktą dieną su aieseciorais eisiu pietauti į turkų restoraną.
Likusias kalėdines linksmybes ignoruosiu. Buvau pasidariusi Kalėdinių
dekoracijų. Tokių angelų. Prikabinau visur. Bet nuo kondicionierius jiems
nulakstė sparnai ir galvos. Daugiau dekoracijų nebedarysiu.

Belenkaip laukiu Kinų naujųjų metų. Tai bent smagumo
turėtų būti.

Šitas įrašas gal neįdomus, bet kai viskas aplink tave taip
įdomu ir nenuspėjama, kažkoks rudiškumas pilkiškumas pajama ir dingsta
iškalbingumas. Išvis man su kalbos dovana ragas. Baigiu susimakaluot negyvai. Kasdien
keturias kalbas naudoji ir supranti, kad nei vienos nemoki….

Va taip ir gyvenu. Ačiū už dėmesį!!

 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą